Kiek kainuoja įėjimas į Atatiurko parką Mersinėje?

Įėjimas į Atatiurko parką (Atatürk Parkı) yra visiškai nemokamas. Parkas veikia visą parą ir jį galima lankyti bet kuriuo metų laiku be jokių bilietų ar leidimų.

Kaip atsirado Atatiurko parkas – šis natūralus krantas?

Ne, parkas įsikūręs dirbtinai užpiltame plote. 1950-aisiais, gilinant Mersiną uostą, iš dugno iškastas gruntas buvo supilamas palei krantą, palaipsniui plečiant sausumos juostą. Būtent šioje užpildytoje teritorijoje 1970-aisiais buvo oficialiai įkurtas parkas. Iki tol vietoje, kur dabar yra gėlynai ir alėjos, plūdo Viduržemio jūra.

Kam skirtas paminklas parko centre?

Paminklas vadinasi „Refah kankiniams“ (Refah Şehitleri Anıtı) ir yra unikalus tuo, kad įamžina dvi tragedijas, kurias skiria pusė amžiaus. Viena pusė skirta garlaivio „Refah“ žūčiai – jis buvo nuskandintas 1941 m. netoli Kipro per Antrąjį pasaulinį karą. Kita – „Ertuğrul“ fregatos, nuskendusios prie Japonijos krantų dar 1890 m., aukų atminimui. Trečioji pusė perteikia Generalinio štabo vado Fevzi Čakmako žinią. Tai vienintelis tokio tipo paminklas Turkijoje.

Kokia yra fregatos „Ertugrul“ istorija ir kodėl ji svarbi?

Fregata „Ertugrul“ buvo Osmanų imperijos karinio jūrų laivyno flagmanas. 1890 m. ji nuskendo prie Japonijos krantų oficialaus vizito metu – tai viena didžiausių jūrų tragedijų Osmanų imperijos istorijoje. Vietiniai Japonijos žvejai išgelbėjo 69 išgyvenusius ir ilgus metus prižiūrėjo žuvusiųjų kapus. Ši istorija tapo ypatingų Japonijos ir Turkijos santykių pradžia; 2015 m. apie ją buvo nufilmuotas japonų istorinis filmas.

Kokie renginiai vyksta Kongresų centre ir atvirame teatre?

2008 m. atidarytas 3160 m² ploto Kongresų ir parodų centras (Kongre ve Sergi Merkezi) rengia tarptautines konferencijas, parodas ir koncertus. Šalia yra 2000 žiūrovų talpinantis atviras teatras – didžiausia vasaros scena Mersin provincijoje. Vasarą čia vyksta festivaliai, teatro spektakliai ir muzikiniai vakarai tiesiai prie jūros. Renginių tvarkaraštį prieš vizitą verta patikrinti Mersin savivaldybės svetainėje.

Kuom Atatiurko parkas skiriasi nuo Mersin Marina?

Tai dvi iš esmės skirtingos vietos. 2011 m. 5 km į vakarus atidaryta „Mersin Marina“ – tai modernus kompleksas su jachtų uostu, prekybos centru ir komercine infrastruktūra. Atatiurko parkas – gyva miesto erdvė be komercinio akcento: pasivaikščiojimų krantinė, gėlynai, paminklas, žvejų klubas. Būtent čia gyventojai ateina rytiniam bėgimui ar vakariniam pasivaikščiojimui, o ne apsipirkti.

Ar parke galima bėgioti ar važinėtis dviračiu?

Taip, parkas puikiai tinka bėgimui, važiavimui dviračiu ar paspirtuku. Palei krantą nusidriekęs daugiau nei 1200 metrų ilgio pasivaikščiojimų takas yra lygus ir ilgas – su vaizdu į jūrą. Atkreipkite dėmesį, kad dangos paviršius kai kur nelygus, todėl bėgimui geriau pasirinkti tinkamą avalynę. Ryto valandos – optimalus laikas: mažiau žmonių ir gaivus jūros vėjas.

Ar šalia parko yra kavinių ir restoranų?

Taip. Prie krantinės, šalia parko, įsikūrę žuvies restoranai, kuriuose patiekiama šviežia Viduržemio jūros žuvis. Mersinas taip pat žinomas dėl tantuni – vietinio patiekalo iš keptos mėsos, kurį galima paragauti netoliese esančiose užeigose. Pačiame parke veikia nedidelės kavinės, atsiradusios dar 1970-aisiais.

Ar parkas tinka apsilankyti su vaikais?

Taip, parkas tinka šeimoms su vaikais. Teritorija lygi ir atvira, čia yra poilsio vietų, gėlių lysvių ir plati pakrantė. Vaikai gali stebėti žvejus prie senosios prieplaukos ir apžiūrinėti valtis. Parkas veikia visą parą ir yra nemokamas, todėl tai patogus pasirinkimas spontaniškam pasivaikščiojimui.

Kokiu metų laiku geriausia apsilankyti Atatiurko parke?

Geriausias laikas apsilankyti – pavasaris ir ruduo. Pavasarį parkas ypač gražus: žydi petunijos ir gvazdikėliai, o oras malonus. Rudenį karštis atslūgsta, o jūra išlieka šilta. Vasarą parką gaivina jūros brizas, todėl čia malonu būti net ir karščiausiomis dienomis. Žiemą parkas taip pat yra atidarytas ir prieinamas, nors dalis vasaros renginių atvirame teatre nevyksta.

Ar netoliese yra kitų lankytinų vietų, kurias galima aplankyti per vieną dieną?

Taip, parką patogu pasiekti pėsčiomis iš kitų Mersin centro vietų. Kelis kvartalus į šiaurę yra Atatiurko muziejus, o šalia – didelis miesto turgus. Viskas tai yra pasiekiama pėsčiomis iš parko, todėl per vieną dieną galima suplanuoti turiningą maršrutą po miesto centrą, nesinaudojant viešuoju transportu.

Atatiurko parkas (Mersinas) – pakrantės alėja su paminklu prie jūros - Pritraukimas Mersine

Atatiurko parkas (Mersinas) – žaliasis krantinės ruožas ant užpildyto kranto

Palei Mersino Viduržemio jūros pakrantę 1200 metrų ruožu driekiasi erdvė, kurią gyventojai vadina tiesiog „parku“ — Atatiurko parkas (Mersinas) (Atatürk Parkı). Jo plotas – 184 772 kvadratiniai metrai, apie 16 hektarų. Ryte čia bėgioja bėgimo takų mėgėjai, mėgaudamiesi vaizdu į jūrą, dieną žvejai meta meškeres prie senosios prieplaukos, o saulėlydžio metu gėlių lysves užlieja raudona šviesa. Atatiurko parkas (Mersin) – pagrindiniai miesto „plaučiai“, vieta, kur susitinka uosto triukšmas ir jūros vėjas, o prie centrinio paminklo stovi paminklas dviem tragiškiems Turkijos karo jūrų istorijos epizodams. Tai ne parkas-paminklas įprasta prasme, o gyva miesto erdvė, kurioje istorija kaimynystėje su kasdienybe.

Istorija ir kilmė Atatiurko parkas (Mersin)

Parko kilmė yra neįprasta: jis buvo tiesiog išplautas iš jūros. 1950-aisiais Mersino uoste buvo vykdomi didelio masto dugno gilinimo darbai. Iš dugno iškeltas gruntas nebuvo išvežamas – jis buvo kraunamas palei krantą, palaipsniui plečiant sausumos juostą tarp vandens krašto ir miesto užstatymo. Taip susiformavo užpiltas plotas, kuris laikui bėgant buvo sutvarkytas kaip viešoji zona.

1970-aisiais savivaldybė oficialiai suprojektavo teritoriją kaip parką: atsirado kavinės, poilsio aikštelės ir atviros scenos. Dešimtmečius parkas buvo pagrindinė miesto mugės vieta, į kurią susirinkdavo gyventojai iš visos Mersino provincijos. Iki 2000-ųjų čia žmonės ateidavo ne tik pasivaikščioti, bet ir prekiauti, stebėti pasirodymus bei dalyvauti miesto šventėse.

Palaipsniui traukos centras pasislinko. 2011 m. 5 kilometrus į vakarus atidaryta Mersin Marina – modernus kompleksas su jachtų uostu, prekybos centru ir kultūros objektais. Būtent ten persikėlė dalis lankytojų, kurie anksčiau rinkdavosi Atatiurko parke. Vis dėlto parkas išliko mėgstama pasivaikščiojimų vieta ir šiandien atgimsta pagal miesto atnaujinimo programą: savivaldybė jį paverčia kultūros parku.

2008 m. šiaurės rytinėje teritorijos dalyje buvo atidarytas 3160 m² ploto Mersino kongresų ir parodų centras (Kongre ve Sergi Merkezi). Kompleksą sudaro konferencijų salės, pasirodymų salė, baseinas ir susijusi infrastruktūra. Šalia jo įsikūręs 2000 vietų atviras teatras – didžiausia vasaros scena Mersino provincijoje.

Architektūra ir ką pamatyti

Atatiurko parkas (Mersinas) – linijinis parkas, išsidėstęs palei pakrantę. Jo ilgoji ašis (daugiau nei 1200 m) orientuota iš šiaurės rytų į pietvakarius, lygiagrečiai su jūros pakrante. Iš rytų parką riboja uosto statiniai, iš vakarų – senoji prieplauka ir Efrenko (Efrenk) upės žiotys, iš šiaurės – Ismeto Inönü bulvaras (İsmet İnönü Bulvarı). Pietvakariuose pakrantės juosta tęsiasi dar 7 km – iki Müftü upės, tačiau „Atatiurko parku“ vadinama tik centrinė jo dalis.

Paminklas „Refah kankiniams“ (Refah Şehitleri Anıtı)

Parko centrinėje dalyje stovi paminklas, skirtas dviem Turkijos karinio jūrų laivyno tragedijoms. Viena paminklo pusė primena garlaivio „Refah“ žūtį, kuris buvo nuskandintas 1941 m. birželio 23 d. netoli Kipro krantų Antrojo pasaulinio karo metu. Kita pusė įamžina fregato „Ertuğrul“ – Osmanų karinio jūrų laivyno flagmano, nuskendusio 1890 m. rugsėjo 18 d. prie Japonijos krantų oficialaus vizito šioje šalyje metu – aukas. Trečioji pusė perteikia Generalinio štabo vado Fevzi Čakmako žinią. Šis paminklas yra vienintelis Turkijoje, kuriame greta paminėtos tragiškos istorijos, nutikusios per pusę amžiaus.

Žvejų klubas ir senoji prieplauka

Vakarinėje parko dalyje, šalia žvejybos laivų švartavimosi vietų, įsikūrė žvejybos mėgėjų klubas. Ryte čia galima stebėti, kaip žvejai ruošiasi išplaukti į jūrą arba rūšiuoja naktinį laimikį – tai vaizdas, būdingas Viduržemio jūros uostų gyvenimui. Šalia – senosios prieplaukos prieplaukos, iš kurių atsiveria gražus vaizdas į horizontą.

Gėlių lysvės ir pasivaikščiojimų krantinė

Didžiąją parko teritorijos dalį užima gėlių lysvės. Savivaldybė reguliariai atnaujina sezoninių augalų sodinimą: pavasarį vyrauja petunijos ir atraitės, vasarą – tagetes ir salvija. Palei krantą driekiasi pasivaikščiojimų takas – ilgas, lygus, su vaizdu į jūrą, tinkamas tiek neskubiems pasivaikščiojimams, tiek bėgimui. Rytinis bėgimas palei 1200 metrų alėją, kurioje tvyro druskos kvapas ir bangų šniokštimas, – vienas iš geriausių nemokamų Mersin malonumų.

Kongresų centras ir atviras teatras

Kongresų ir parodų centras (Kongre ve Sergi Merkezi) šiaurės rytinėje parko dalyje – tai moderni 2008 m. pastatyta 3160 m² ploto statyba. Joje vyksta tarptautinės konferencijos, parodos, koncertai. Atviras teatras, talpinantis 2000 žiūrovų, vasarą priima festivalius, teatro spektaklius ir muzikos vakarus po atviru dangumi – su jūra kaip scenos fonu.

Įdomūs faktai ir legendos

Atatiurko parkas tiesiogine prasme išaugo iš jūros: visas sklypas yra užpildyta teritorija, sukurta 1950-ųjų dešimtmečio dugno gilinimo metu. Iki tol čia plūdo Viduržemio jūros vanduo.
Fregatas „Ertugrul“, minimas paminkle, nuskendo prie Japonijos krantų 1890 m. – tai vienas iš tragiškiausių epizodų Osmanų laivyno istorijoje. Jo žūtis tapo ypatingų Japonijos ir Turkijos santykių pradžia: vietiniai Japonijos žvejai išgelbėjo 69 išgyvenusius ir ilgus metus prižiūrėjo žuvusiųjų kapus. 2015 m. apie šią istoriją buvo nufilmuotas japonų istorinis filmas.
Garlaivis „Refah“ buvo nuskandintas netoli Kipro Antrojo pasaulinio karo metais. Taikaus laivo žūtis neutraliuose vandenyse tapo skaudžiu įvykiu Turkijai, oficialiai išlaikiusiai neutralitetą.
2008 m. kongresų centras atsirado teritorijoje, kuri dar 1970-aisiais tarnavo kaip miesto mugės vieta. Per 35 metus tas pats dirbtinai užpiltos žemės plotas iš prekybos aikštės virto kilometro ilgio kultūros kompleksu.
Ismeto Inönü bulvaras, ribojantis parką iš šiaurės, pavadintas antrojo Turkijos prezidento – artimiausio Atatiurko bendražygio – vardu. Abu vardai – Atatiurko ir Inönü – čia kaimynystėje skamba vietovardžiuose, sukurdami nedidelį respublikos kūrimo laikotarpio memorialą.

Kaip ten nuvykti

Atatiurko parkas yra Mersin centre, Akdeniz rajone, tiesiai prie Viduržemio jūros kranto. Centro koordinatės: 36°47′45″ šiaurės platumos, 34°37′46″ rytų ilgumos. Parką matyti nuo pagrindinės krantinės; orientuokitės pagal uosto statinius rytuose ir Ismeto Inönü bulvarą šiaurėje.

Artimiausias didelis oro uostas – Adana Şakirpaşa (ADA), esantis apie 70 km į rytus. Iš Adanos į Mersiną važiuoja autobusai ir TCDD traukiniai; kelionė trunka apie valandą. Pačiame Mersin mieste iki centro ir krantinės patogu nuvykti metro arba miesto tramvajumi. Parkas atidarytas visą parą, įėjimas nemokamas.

Patarimai keliautojams

Geriausias laikas pasivaikščioti – rytas arba saulėlydis. Ryte prieplaukoje mažai žmonių, pučia gaivus jūros vėjas, ir matyti, kaip žvejai ruošiasi išplaukti į jūrą. Saulėlydžio metu jūra nusidažo auksu, gėlių klombai prisipildo spalvų, o paminklas centrinėje alėjoje atrodo ypač iškilmingai.

Parkas tinka bet kokiam orui: karštą dieną jį vėsina jūros brizas, o vėsioje – tampa jaukia vieta ilgam pasivaikščiojimui. Jei planuojate bėgioti, pasiimkite atsarginius batus: takelio danga kai kur nelygi. Čia taip pat tinka važinėtis dviračiu ar paspirtuku – ilga tiesi pakrantė tarsi tam ir sukurta.

Suderinkite apsilankymą su kitais Mersin centro taškais: Atatiurko muziejus Mersin mieste yra už kelių kvartalų į šiaurę, didysis turgus taip pat pasiekiamas pėsčiomis. Šalia parko galite pavalgyti žuvies restoranuose prie krantinės: Mersino virtuvė siūlo šviežią Viduržemio jūros žuvį ir garsųjį vietinį tantuni. O jei pakankamai ilgai stovėsite prie paminklo „Refah kankiniams“, klausydamiesi bangų, pradėsite suprasti, kad Atatiurko parkas (Mersin) – tai ne tik miesto apželdinimas, bet ir atminties vieta, įkomponuota į gyvą pakrantę.